- gyvainis
- gývainis sm. (1) 1. žr. gyvuonis 1: Nagas nuplyšo, paliko tik gývainis Prk. Įsipjoviau patį nago gyvainį Sdb. Žebrė ragą nusimovė – kraujas iš gývainio kad eina! Klov. Nuvožė visą nago gývainį Grž. Visą uknolį kalvis į gyvainį [arkliui] suvarė [kaustydamas] Sml. 2. žr. gyvuonis 4: Išspausk gyvainį – pūliai išeis, ir greičiau užgis Sdb.
Dictionary of the Lithuanian Language.